Žaibo pereinamųjų procesų keliama rizika
Žaibą sudaro elektros iškrova ilgame oro tarpe, susijusi su elektrostatiniu reiškiniu – oro skilimu tarp debesies ir žemės. Šiuo atveju akivaizdu, kad susiduriama su milžiniška įtampa, o tai reiškia didžiulį energijos kiekį. Iš tikrųjų žaibas pirmenybę teikia mažos varžos ir (arba) impedanso keliams; ypač geriems elektros laidininkams, pavyzdžiui, metalams.
Paprastai žaibo kelias nėra unikalus ir plačiai pasitaiko kaip kelios atšakos, iš kurių galima išskirti pagrindinę atšaką. Per ją praeina didžioji dalis energijos, galinčios sukelti žalą. , fizikinis žaibo reiškinys atitinka idealų impulsinės srovės šaltinį, kurio faktinė bangos forma yra labai įvairi (forma ir parametrai).
Pavyzdžiui, srovės amplitudė yra nuo kelių kA iki 250 kA, o kanalo temperatūra – daugiau kaip 15 000◦C. Srovės bangai būdinga nuo kelių mikrosekundžių iki 20 µs maksimalios amplitudės kilimo briauna, po kurios seka keliasdešimt mikrosekundžių trunkanti silpnėjimo uodega. Atmosferos žaibo išlydžio spektro diapazonas apima dažnių juostą nuo kelių kHz iki kelių MHz.
Apskritai dėl debesies į žemę žaibo išlydžio į žemę visada teka intensyvios srovės, kartais per natūralius (pvz., medžius) arba žmogaus sukurtus (pastatų konstrukcijas, medžius) ar dirbtinius elementus (vėjo turbinas, – – – ir t. t.). Žaibo iškrovos iš tiesų kyla arba dėl tiesioginio poveikio, arba dėl elektrostatinio (arba elektromagnetinio) poveikio.
Tiesioginis žaibo smūgis
Tiesioginiai žaibo smūgiai yra retesni nei kiti būdai, kuriais žaibas trenkia į žmones, tačiau jie gali būti mirtiniausi. Daugiau nei trečdalis mirčių nuo žaibo smūgio įvyksta atvirose vietovėse. Kitos dažnos vietos yra pramoninės vietos ir privatūs gyvenamieji namai. Statybos ir medžiagų krovos darbai, pavyzdžiui, pakrovimas ir iškrovimas, yra dvi dažniausiai pasitaikančios su darbu susijusios veiklos sritys, kuriose įvyksta žaibo smūgis.
Paprastai tiesioginiai žaibo smūgiai dažniausiai nutinka žmonėms, kurie yra atvirose vietose, todėl žmogus tampa pagrindinio žaibo išlydžio kanalo dalimi. Žaibo judėjimo per odą sukeltas karštis gali sukelti nudegimus, o dalis srovės juda per kūną – dažniausiai per širdies ir kraujagyslių sistemą ir (arba) nervų sistemą. Ši per kūną tekanti srovė kelia didelį pavojų, todėl tikimybė išgyventi po bet kokio žaibo smūgio priklauso nuo neatidėliotinos medicininės pagalbos, taip pat nuo per kūną tekančios srovės kiekio. Tiesioginio žaibo smūgio poveikis pasireiškia žaibo srovės laidumu daugiau ar mažiau laidžiuose elementuose, todėl žmonės patiria elektros smūgį, sugenda įrenginiai arba sugriaunamos konstrukcijos. 1 paveiksle pavaizduoti dažniausiai pasitaikantys tiesioginiai žaibo iškrovos padariniai.
Dėl didžiulės energijos šio tipo iškrova lengvai sukelia užsidegimą, pirmiausia tada, kai žaibo trukmė yra palyginti ilga. Taip pat gali atsirasti daug kitų šiluminių poveikių, kurie susiję su žaibo iškrovos metu atsirandančių krūvių kiekiu. Dėl jų daugiau ar mažiau smarkiai lydosi smūgio lygyje didelės varžos medžiagos. Blogai laidžioms medžiagoms daug energijos išsiskiria šilumos pavidalu. Tuomet jose esanti drėgmė sukelia staigų lokalizuotą viršslėgį, kuris gali tęstis tol, kol jos sprogsta.
Kai kurių tiesioginių žaibo išlydžio padarinių pavaizdavimas
Netiesioginis žaibo smūgis
Gerai žinoma, kad netiesioginis žaibo smūgis – tai situacija, kai žmogus arba statinys netiesiogiai patiria elektros smūgį dėl žaibo išlydžio. Pavyzdžiui, jis įvyksta, kai žmogus priartėja prie fizinio objekto, kuris prieš tai buvo veikiamas žaibo sukelto elektros smūgio. Be to, žaibo srovė gali būti perduodama dideliais atstumais laidais ar kitais metaliniais paviršiais. 2 paveiksle pavaizduoti būdai, kaip žaibo srovė gali netiesiogiai paveikti konstrukciją.
Reikalinga žaibo apsauga ? Kreipkis į https://www.zaibosauga.com/apsauga-nuo-zaibo/ ,mes padėsime.